7 idėjos pakeitusios muzikos istoriją

Pagal Pagal BBC Culture

Nuo priešistorės iki mūsų laikų muzika visą laiką tobulėjo ir vystėsi. Pristatome Jums 7 išradimus, nuo pirmųjų Pitagoro gamų iki „Walkman“ grotuvo, kurie keitė muziką.

Pitagoras sukuria pirmąsias gamas. Prieš Pitagorą muzika buvo dieviška paslaptis. Pirmųjų instrumentų atsiradimo datos siekia apie 35 000 metų pr. Kr. ir egzistuoja įrodymai, kad priešistorinių kultūrų žmonės dainuodavo dainas bei turėdavo maloniai jiems skambančias melodijas, tačiau iki graikų matematiko Pitagoro niekas nesugebėjo pasakyti, kodėl vieni garsai dera su kitais. Savo tyrinėjimų ir domėjimosi garso mokslu dėka, Pitagoras sugebėjo tai paaiškinti. Apie 500 metų pr. Kr.  Pitagoras tyrinėjo santykius tarp vibruojančių stygų ilgio ir skirtingų garsų, kuriuos jos skleidžia. Jis rado matematinį ryšį tarp natų, kurios darniai skamba kartu, ir iš milijono galimų skambėjimo variantų sudarė skalę tų, kurie skamba darniai. Nors ši skalė skiriasi nuo dabar egzistuojančių, mums žinomų gamų, tačiau tai buvo tikroji civilizuotos muzikos pradžia.

Išsivysto natų sistemos. Maždaug VII a. šv. Izidoras iš Sevilijos galvojo apie sunkumus, su kuriais tuo metu susidūrė muzika. „Jeigu melodijas žmogus laiko galvoje“, jis rašė, „ji nyksta, nes niekas niekada negalės jų užrašyti“. Šimtmečiais vienuoliai Italijoje ir Ispanijoje ieškojo būdų „užrašyti muziką“, ir jiems pavyko pirmą kartą palikti muziką palikuonims. Jie sugalvojo simbolius, kurie nurodo, ar nata skamba aukščiau ar žemiau nei prieš tai buvusi, ir naudojo juos užrašinėti giesmėms. Nors ši sistema neįvardijo konkrečių natų dažnio, tačiau su ja buvo įmanoma užrašyti giesmes ar melodijas taip, kad jas galėtų atlikti kažkas kitas. Apie X a. vienuolis benediktinas Guido d’Arezzo pradėjo rašyti natas į eilutes, kad aiškiai matytųsi, kuri nata seka kurią. Tai buvo pirmtakas natų rašto, kurį turime dabar, ir jo dėka, šiandien mes galime žinoti, kaip skambėjo giesmės, kurias giedojo šie vienuoliai.

Pianinas atkeliauja į namus. „Mes turėsime pianoforte“, rašė Jane Austin „ir galėsime praktikuotis liaudiškus šokius, kurie mums bus puiki pramoga kai turėsime savo pusbrolių ir pusseserių kompaniją“. Toks entuziazmas būdingas daugeliui XIX a. viduriniosios klasės šeimų. Industrinės revoliucijos patobulėjimas padėjo pagaminti pianiną žymiai pigiau, taigi jis tapo prieinamas didesnei daliai žmonių, todėl ypač plito muzikinis išsilavinimas. Gebėjimas groti pianinu tapo prievole buržua šeimų atžaloms. Pianinas namų salonuose buvo nepamainomas užsiėmimas ilgais žiemos vakarais, demonstravo sunkų darbą ir tobulėjimą. Pianino atsiradimas namuose taip pat praplėtė muzikos kultūrą, nes muzika buvo praktikuojama ne tik prieš tai įprastose vietose – bažnyčiose arba koncertinėse salėse, tačiau ir namų ūkiuose, kur anksčiau buvo tik turtingųjų privilegija.

Pirmasis įrašas. Kai Thomas Alva Edison, 1877 metais, naudodamas plunksną ir skardą, apvyniotą folijos cilindru, sukonstravo pirmąjį fonografą, pirmieji jo įrašyti garsai buvo „…Meri turėjo mažą ėriuką…“. Tarp tolimesnių muzikos įrašinėjimo mokslo vystymosi ir tobulėjimo įvykių taip pat svarbūs yra Emile Berliner sukurti guminiai diskai ir nebrangus gramofoninis grotuvas, pranašaujantis naujos muzikos industrijos pradžią. Kartu su Elridge Johnson, Berliner sukūrė pirmąją „kalbančių mašinų“ įmonę, kuri vadinosi HMV (ang. HMV – His Masters Voice. vert. „Jo Meistro Balsas“). Šuo Niperis tapo jų ikonišku simboliu. 1930 metais kompanija pristatė pirmuosius vinilus, tačiau aukšto tikslumo vinilai išpopuliarėjo tik po Antrojo Pasaulinio karo. Vėliau atsirado kiti vinilų formatai, kasetės, kompaktiniai ar mini diskai, kol galiausiai nuo 9-tojo dešimtmečio įsigalėjo skaitmeninė muzika. Šiais laikais vinilų vertė ir kokybė yra suvokiama iš naujo, ir šio milžiniško muzikos atradimo populiarumas vėl atgyja.

Pirmoji viešojo radijo transliacija. 1910 m. sausio 13-tąją radijo aparato išradėjas Lee de Forest įvairiose vietose Niujorke transliavo tenoro Enrico Caruso balsą iš Niujorko Metropolitan operos teatro. Nors buvo girdėti mažai kas išskyrus ūžesį, tačiau tai buvo pradžia visiškai naujos žiniasklaidos priemonės, kuri veikdama viešai ar komerciškai į žmonių namus atneša žinias, pranešimus, muziką, interviu su žmonėmis ir pan. Besivystant technologijoms pradėjo atsirasti vis daugiau ir daugiau radijo stočių. Iki 1930 metų maždaug pusė Amerikos namų ūkių turėjo radijo imtuvus. Kartu su Antruoju Pasauliniu karu išaugo radijo kokybė, todėl jis dar labiau išpopuliarėjo. Atsiradus rokenrolui radijo transliacijos tapo milžiniška jaunimo kultūros dalimi. Radijo aparatų absoliutus viešpatavimas tęsėsi iki televizijos atsiradimo ir ištobulėjimo.

Elektroninės muzikos pradžia. 1948 metais prancūzas Pierre Schaeffer sukūrė pirmąjį „kitokios“ muzikos kūrinį, kurį pavadino musique concrete – avangardinis aplinkos triukšmo ir kitų nemuzikalių garsų koliažas. Muzika tapo technologijos produktu, kurio platinimas smarkiai priklausė nuo tuometinių įrenginių. Kartu su Pierre Schaeffer, kompozitorius Karlheinz Stockhausen įkūrė pirmąją elektroninės muzikos laboratoriją, kuri į pasaulį paleido pirmuosius kūrinius, virtusius dabartinės elektroninės muzikos užuomazgomis. Eksperimentuodama su garso juostomis studija taip pat pagamino pirmojo modernaus sintezatoriaus prototipą. Tačiau ši muzika buvo sudėtinga ir nesusilaukė daug populiarumo visuomenėje. Šios muzikos augimas įgavo pagreitį kai 1960-taisiais garsus atlikėjas Walter Carols paskatino „Moog“ sintezatorių gamybą, kuriuos vėliau pradėjo naudoti populiariosios moderniosios muzikos grupės, kaip „Pink Floyd“ ar „Yes“. Vėliau šių naujų instrumentų gamybą ir garsų tobulinimą perėmė vokiečių kompanijos. Elektroninės muzikos atsiradimas paskatino Hip-Hop’o kultūrą, ir performavo muzikos pop kultūrą.

„Walkman“ grotuvo atsiradimas . „Phillips“ jau 1963 m. Berlyne vykusioje parodoje pristatė pirmųjų kasečių prototipus. Pirmąsias ausines išrado Nathaniel Baldwin 1910-taisiais. Kai 1979 metais kompanija „Sony“ pristatė „Walkman“ grotuvą, jis buvo šių dviejų išradimų derinys. Ausinės leido klausytis muzikos privačiai, esant viešumoje ar triukšme, o kasetės leido ne tik patogiau leisti įrašus, tačiau ir įsirašinėti savo norimas dainas į jas, ir savo kasetėmis dalintis su kitais. Taip atsirado dabar naudojamos programos „Spotify“ grojaraščių prototipas.