Europa nerimauja dėl 5G interneto poveikio sveikatai

Pagal BNS Spaudos centro, brusselstimes.com ir lenews.ch informaciją

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, Lietuvoje stulbinančiais tempais didėja internetu perduotų duomenų apimtys: 2018 m. kiekvienas interneto paslaugų vartotojas vidutiniškai per mėnesį persiuntė 10 gigabaitų duomenų (2017 m. apie 7 GB), o bendras mobiliojo ryšio duomenų „suvartojimas“ Lietuvoje per metus išaugo 58,9 proc. ir 2018 m. siekė 306183 terabaitų.

Didžioji dalis (92,5 proc.) mobiliojo ryšio duomenų yra perduodama naudojant 4G (Long Term Evolution, LTE, angl.) technologijas. Šios technologijos pagrindu teikiamos mobilaus ryšio paslaugos pasiekiamos beveik visoje Lietuvoje. Pernai į elektroninių ryšių infrastruktūrą paslaugų teikėjai investavo virš 80 mln. eur, beveik keturiais milijonais eurų daugiau nei 2017 m. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, daugiausia buvo investuojama į 4G tinklus, tačiau taip pat pradėta ruoštis 5G ryšio įdiegimui šalies teritorioje.

„Lietuvos pažangą rodo vis didėjančios investicijos į informacinių technologijų ir ryšių plėtrą bei ambicingi tikslai per kelerius metus įdiegti 5G ryšį, kuris iš esmės pakeis visų žmonių kasdienybę“, sako Susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Europos Sąjungoje iki 2025 m. siekiama užtikrinti nenutrūkstamą 5G ryšio aprėptį visų miestų teritorijose ir visose didžiausiose sausumos transporto magistralėse. Tikimasi, kad 5G ryšys leis pradėti plačiai taikyti daiktų internetą (internet of things, angl.), kuris galėtų turėti revoliucinį poveikį ne vien ekonomikai, bet ir kasdieniam gyvenimui.  Lietuva yra užsibrėžusi tikslą  tapti 5G ryšio technologijos lydere tarp kitų ES šalių.

Vis dėlto, šiemet kai kurie Europos miestai ir regionai – įskaitant Briuselį ir Šveicarijos Vo kantoną – laikinai sustabdė 5G ryšių infrastruktūros diegimą dėl nežinomo poveikio kurį didelis šios technologijos keliamas spinduliavimas gali turėti gyventojų sveikatai.

Šaltinis: lenews.ch

Esami tinklai naudoja dažnius nuo 700 MHz iki 6 GHz, o 5G ryšys veiktų dešimtimis kartų didesniais dažniais (nuo 28 iki 100 GHz). Nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip asociacija Romande Alerte ir Gigaherz klubas, protestuoja prieš naujos technologijos diegimą, teigdamos, kad tai kelia pavojų gyventojų sveikatai. Be to, jų manymu, 5G technologija nėra būtina, nes ekonomikos poreikiams tenkinti pakanka dabartinės infrastruktūros. Prie NVO ir visuomenės grupių pasipriešinimo 5G infrastruktūros plėtrai prisijungė ir Belgijos bei Šveicarijos politikai.

Kol kas neaišku ar Vakarų Europoje kylantis susirūpinimas 5G internetinio ryšio poveikiu sveikatai ras atgarsį tarp Lietuvos gyventojų ir politikų.

 

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close